Kas  gi yra ta psichoterapija?

Šia tema jau prirašyta daug straipsnių. Juk jau viskas aišku! Tik kol tai nepaliečia mūsų pačių…

Šnekūs žmonės, kurie ir taip noriai dalinasi savo nuomone ir jausmais, psichoterapiją supranta kaip palengvėjimą atnešantį pokalbį. Jie iš patirties žino, kad gydo jau vien „širdies išliejimas“.

Tiems, kurie nelinkę lengvai atsiverti, gydantis kalbėjimo poveikis neatrodo įtikinančiai. Jie varžosi bendrauti, o jau atvirauti kitam yra tikra kankynė, jei išvis įmanoma… Uždari žmonės dažniausiai nesitiki, kad „svetimas“ žvilgsnis į jų vidinį pasaulį gali būti draugiškas, supratingas, palaikantis. Savo nepasitikėjimą jie išreiškia pvz. taip: „Toks palaikymas yra netikras, nes jis už pinigus. Viskas čia tik psichologiniai triukai.“

„Perkamas patikimumas“

Taip, tiesa. Mus, psichoterapeutus, pacientai samdo. Tai darbinis santykis, o ne draugystė, ne santuoka ar giminystė. Užsakymo psichoterapeutui turinys dažniausiai sukasi apie vidinės arba tarpasmeninės harmonijos atstatymą arba sukūrimą.

Čia darbo objektas – asmenybės vidus. Į jį šiaip ar paprastai nepatenkama. Ir ačiū Dievui! Reikia specialių žinių ir psichoterapinių įgūdžių, kad per gana trumpą laiką tarp abiejų užsimegztų darbui būtinas ryšys. Tiek pacientas, tiek ir psichoterapeutas “avansu” pasitiki vienas kitu ir leidžiasi į gana artimą bendravimą.Psichoterapeutas įsipareigoja ir yra pasirengęs bešališkai ir geranoriškai sutikti pacientą. Jis pasiremdamas profesinėmis žiniomis, o ne asmenine nuomone, gilinasi į paciento problemas ir įsijaučia į jo būsenas. Visa tai turi pasitarnauti paciento labui.

Dažnai pacientai klausia:

“O kiek laiko truks psichoterapija?”

Atsakydama į šį klausimą, aš kartais kalbu apie namo remontą:

Jei Jūs savo name atradote gedimą, kurio savo jėgomis negalite sutaisyti, ieškote meistro. Tarkime, pastebėjote, kad sienoje išryškėjo drėgna dėmė, kuri vis plečiasi. Turbūt prakiuro sienoje esantis vamzdis. Pirmiausiai Jūs užsukate kranus ir nebesinaudojate vonia, tačiau kiek ilgai galėsite apsieiti be vonios?! Taigi, kviečiate meistrą taisyti gedimo.

Klausiate: “Kiek laiko užtruks remontas? Ir kiek tai man kainuos?” Greičiausiai išgirsite atsakymą: “Priklausys nuo to, ką rasime pragriovę sieną ir pasiekę vamzdį.”

Pirmiausia griauna sieną, tada nustato problemą, bendrai įvertina situaciją. Iki šios akimirkos dar neįvyko jokio “pagerėjimo”, priešingai –  atsirado šiukšlynas, dulkės, vonia naudotis vis dar negalima… Kol kas ieškoma pažeidimo, atliekama “diagnostika”. Kitas etapas – derybos. Ką Jūs renkatės: minimalų remontą – pataisyti tai kas būtiniausia pigiausiomis priemonėmis – ar norėtumėte esminio remonto (maksimaliai visapusiško)?

Jei Jūs norite kuo geriausio remonto už kuo mažiausią kainą, kiekvienas meistras Jums pasakys: “Tai neįmanoma! “

Mano problema didesnė?

Galbūt Jūsų brolio arba kaimyno name buvo “panaši” problema, kurią išsprendė žymiai greičiau ir paprasčiau. Kaskart tai priklauso nuo konkrečių aplinkybių – koks namas, kurioje vietoje gedimas, kokia jo kilmė. Iš išorės dažnai negalime įvertinti namo sienų, pamatų, vamzdyno ar elektros laidų būklės. Į namus atėjęs meistras taip pat ne iškart gali suprasti tikrąją padėtį – jis matuoja, krapšto, apžiūrinėja, svarsto ir t.t. Namo savininkas tuo tarpu turi pasverti savo norus bei pajėgumus – ar jis apsiribos “kosmetiniu” remontu ar norės padėtį tvarkyti iš pagrindų. Apsiimdamas dirbti meistras irgi turi žinoti savo kompetenciją ir galimybes, tik tuomet rezultatas abi puses tenkins.

Panašiai ir psichoterapijoje: psichoterapeutas atidžiai klauso Jūsų nusiskundimų, užduoda klausimus, pradžioje informuoja ir renka informaciją, kad galėtų pateiktį optimalų terapijos pasiūlymą. Tik tada abi pusės susitaria dėl psichoterapijos ir įsipareigoja.

Jei Jūs pradedate remontuoti “namą”, kuriame jau senokai prastai jaučiatės, greito pagerėjimo nereikėtų laukti. Pirmiausia bus ieškoma “skaudančių taškų”, bus tikrinama “iš ko namas pastatytas”, ieškoma Jūsų “namui” tinkamų medžiagų ir konstrukcijų. Į jau senokai statytą namą “įmontuoti” naują dalį, kad ji taptų sava Jūsų “namo” dalis, yra kruopštus ir varginantis darbas. Ir remonto galbūt reikės ne viename kambaryje…

Kodėl psichoterapija tęsiasi taip ilgai?

O dabar įsivaizduokite, kad šis remontas vyksta gausiai apgyvendintame name! T.y., kalbame ne apie tuščią namą, kuriame darbininkai dirba 8 val. per dieną. Triūsia vienas meistras, ir jis savo užduotis turi atlikti taip, kad nesutrikdytų gyventojų kasdienybės. Be geranoriško bendradarbiavimo tai neįmanoma. Ir tikrai neįmanoma, jei namo savininkas neįleidžia meistro į rūsį ar kitas svarbias remontui patalpas, jei jis nesutinka perstumti tam laikui baldų ir t.t.…

Galima sakyti, kad “name” dirba du “meistrai” – pacientas ir psichoterapeutas. Psichoterapeutas supranta statybos dėsnius, konstrukcijų savybes, išmano apie architektūrą ir statybines medžiagas, tačiau jis negali nieko tame „name“ daryti. Viską daro ir pakeitimus įgyvendina pacientas. Abu turi nuoširdžiai padirbėti, tačiau ir prie geriausių norų ne visi dalykai yra pataisomi.

Psichoterapija neturėtų  žmogaus viduje sukelti nesibaigiančio chaoso, kaip kartais atsitinka realiose statybose, todėl dirbama tik vieną ar keletą valandų per savaitę.

Žinoma, kad toks žmogaus ir namo palyginimas yra grubokas ir netikslus.

Žmoguje veikia įgimtos gydančios jėgos, kurių neturi joks daiktas. Šios jėgos skatina vystymąsi ir, psichoterapijos metu išlaisvintos, gali duoti ženklų rezultatą.

Žmogaus vidinis pasaulis niekada netaps peržvelgiamas ir aiškiai suprantamas, nes jis nuolat kinta ir gyvuoja nuolatinėje sąveikoje su išoriniu pasauliu. Daug kas liks tik numanymais ir spėlionėmis. Lygiai kaip paslaptimi liks ir pati pasveikimo akimirka, kurią miglotai atpažįstame tik žvelgdami atgalios, bet jos niekada nežinome iš anksto.