Juodžiausias gyvenimo laikotarpis… Kaip padėti pačiai sau?

Būna juodų dienų, savaičių, mėnesių… Ašarų pakalnė, gyvenimas nemielas ir pati sau nemiela. Paliko, išdavė, nuskriaudė, apgavo, nepasisekė, susimovei, suklydai… Skauda širdį, dūšią, viską skauda! Jau kelinta dieną naršai internete ieškodama nusiraminimo, patarimo, išeities? Negali patikėti, kad tau jau taip blogai, jog turėtum kreiptis „į specialistus“, todėl kaip nors nori išsikapstyti pati? Galiu pasiūlyti keletą dalykų. Jie išmėginti ir tikrai padeda, bet reikia tai daryti ne vieną dieną ir ne vieną kartą.

Judėk!

Nenutūpk sėdėti tamsiausiame kampe, neskubėk po darbo ar pamokų slėptis namuose, nesulįsk vien į kompiuterį. GYVENIMAS YRA JUDĖJIMAS. Jei nori grįžti į gyvenimą, turi judintis. Čia kalbu ne apie mankštą ar sportą, nors tai irgi gerai.

Kai negera – eik. Eik iš namų (ar iš ten kur sėdi) ir keliauk gatvėmis, pievomis, kiemais, parkais. Jei tiek eiti tau atrodo per daug – apeik keletą kartų savo kvartalą ar vietovę. Visai nesvarbu, koks paros metas ar oras. Žymiai svarbiau padėti sau – jau dabar! Jei tau netinka ėjimas, važiuok dviračiu arba bent jau mašina, autobusais. Kaip nors nelik tupėti vienoje vietoje. Kasdien rask progą ar prisiversk vaikščioti. Kūno judėjimas išjudina mintis. Judėdama erdvėje bent kuriam laikui „pabėgsi“ nuo juodų minčių, o tau tokios pertraukėlės reikalingos!

Stiprink save

Jei esi bėdoje, tau reikia ne kritikos, o paguodos. Pirmiausia guodėja būk pati sau. Tau žiauriai negera? Kuo greičiau ieškok “paguodos prizo” – kažko gero pačiai sau. Pradėk nuo mažų dalykų, kuriuos nesunku įgyvendinti: mėgiamos dainos, “skanumėlio”. Renkis tais rūbais, su kuriais geriausiai jautiesi. Lankykis tose vietose, kurios tau patinka. Internete ieškok gražių vaizdų, ekrano ir telefono užsklandas pasirink mielas ir šviesias. Kaip nors pagražink savo kambarį ar darbo vietą. Šiuo metu netinka graužti save, priekaištauti sau, kaltinti ir bausti save. Spėsi tai padaryti vėliau.

Kai esi silpna, pažeista, jautiesi sugniužusi, įveikta, skubiai mobilizuok visas savo pozityvias pajėgas, stiprink save! Taip, būtent tu turi tai daryti! Kuo greičiau pradėsi, tuo greičiau atgausi jėgas ir galėsi imtis taisyti padėtį arba gyventi toliau. Juk tu ieškai būdų, kaip padėti sau pačiai. Taigi, nelauk, kol likimas ar geras žmogus tave paguos ar ištemps iš tos duobės. Tas geras žmogus – tu pati. Tai ir elkis su savimi, kaip geras žmogus – ne priekabiauk, o daryk gerus dalykus sau!

Kai vidujai pradėsi atsigauti, nesustok stiprinti savęs. Stiprėji tuomet, kai darai tai, kas tau patinka, ko visada norėjai. Taip, žinau, taip tragiškai jautiesi būtent dėl to, kad kažkokiu būdu netekai galimybės daryti tai, ko tau labai norėjosi, ar būti ten, kur tau labai patiko. Jei esi sąžininga sau, tai rasi ir kitų dalykų, kurie tau patinka. Galbūt imkis to, kam vis pritrūkdavai laiko, pinigų, jėgų. Ko gero, ne kartą pagalvodavai „kaip norėčiau … bet ne dabar!“ Taigi, atėjo ta diena! Neišsisukinėk įrodinėdama sau, kad „dar negali, nes…“, „dabar tai jau tikrai negali…“. Jei paliksi save skursti vidinių priekaištų, kalčių ir nevilties pakalnėje, niekaip nesustiprėsi ir neišsikapstysi. Priemonių turi imtis DABAR, o ne tada kai jau vėl gerai jausiesi!

Dalyvauk

Kalbėkis ir nevenk bendravimo. Taip, neturi ką gero pasakyti. Taip, vos pravėrusi burną, apsiverki. Taip, ne visiems tokia patinki. Šiuo metu svarbiausia padėti sau, o ne rūpintis kitais. Tai nereiškia, kad viską  turi raportuoti. Kai esi tokioje tragiškoje būklėje, mintys sukasi ratu – tas pats per tą patį. Jei viską transliuosi savo draugėms, jos tikrai neatlaikys. Kalbėti svarbu ne tam, kad viską – jausmus, sapnus, prisiminimus, numanymus, įtarimus ir t.t.- iš savęs iškrautum. Kalbėkis, kad liktum ryšyje su pasauliu. Geriausiai – nei gražink, nei tirštink, o sakyk, kaip yra. Neklausia, tai ir patylėk, klausykis, kuo gyvena kiti.

Kviečia – eik! Nesvarbu, kad nenori būti žmonėse ir galvoji tik kaip pasislėpti savo urvelyje. Nenori susitikti su savo laimingomis draugėmis ar klausytis mintinai žinomų kalbų savo šeimoje? Tuomet rask kitus žmones, su kuriais kalbėsiesi. Čia neturiu galvoje kalbėjimosi “iš dūšios” ir apie tai, kas tave labiausiai kamuoja. Šiuo laikotarpiu svarbūs paprasčiausi normalūs pokalbiai – su kaimynu apie jo automobilį ar su turguje prekiaujančia bobute apie jos daržo derlių. Gal užsirašysi į kokius kursus ar pasiryši dalyvauti bendruomenės renginyje – kalbėkis ten su žmonėmis. Dalyvauk gyvenime.

Jei visa tai darai, ir vistiek baisiai jautiesi, gali parašyti man. Gal drauge ką sugalvosime.